Astis (Provincia di Asti)
 |
Asčio apylinkėse žmonės gyveno nuo neolito laikų. Iki romėnų užkariavimo 174 m. pr. m. e. čia gyveno ligūrų ir statielių gentys. Pavadinimas Astis tikriausiai kilės iš senovės keltų žodžio kalva.
124 m. pr. m. e. romėnai čia pastatė įtvirtintą stovyklą, kuri vėliau tapo miestu, vadinamu Hasta. 89 m. pr. m. e. miestas gavo kolonijos statusą, o 49 m. pr. m. e. tapo munipacilitetu. Astis buvo svarbus miestas, kur stovėjo Augusto Regio IX legionas, nes jis buvo prie upės Via Fulvia kelyje iš Derthona (Tortona) į Augusta Taurinorum (Turinas). Kiti keliai jungė miestą su Alpių perėjomis.
Miestas taip pat buvo svarbus byrant Romos imperijai. 402 m. vizigotai įsiveržė į Šiaurės Italiją ir patraukė Milano, kuris tuo metu buvo imperijos sostinė, link. Jaunasis imperatorius Honorijus, nesulaukęs žadėto pastiprinimo, ketino bėgti į Arlį Galijoje. Tačiau gotų kavaleriją užkirto kelią per Alpes, tad imperatorius apsistojo Hastoje, kol atvyks pastiprinimas. Vizigotai apgulė miestą iki kovo, kai atvyko generolas Stilichas nuo Reino ir sumušė gotus Polencijos mūšyje. Tačiau vėliau miestas buvo nusiaubtas barbarų ir nukentėjo ekonomiškai.
VI a. tai buvo viena iš lombardų kunigaikštysčių sostinė. Ši kunigaikštystė tęsėsi iki Pajūrio Alpių. Toks jos plotas išliko ir 774 m. frankams užėmus Lombardų karalystę.
Vėliau Astį valdė vyskupai. Svarbiausi iš jų buvo Audax (904-926 m.) ir Bruningus (937-966 m.), kuris perkėlė vyskupystės centrą į Senąją pilį Astyje, kur jis išliko iki 1409 m. Vyskupystė išliko svarbi iki XI a., kai Pietro II gavo daug privilegijų iš imperatoriaus Henriko II. Antroje amžiaus pusėje vyskupas Otas bandė atsispirti galingos grafienės Adelaidės Suzietės užmačios, nuo kurios miestas kelis kartus nukentėjo. Valdant Otui pirmąkart paminėta komūna ir konsulai-magistrai (1095 m.), tad Astis yra pirmas miestas-respublika Europoje.
Imperatorius Konradas II suteikė miestui privilegiją kalti savas monetas 1140 m. Tačiau, kai komūna pradėjo užimti vyskupo ir vietinių didikų žemes, šie kreipėsi į imperatorių Frydrichą Barbarosą, kuris užėmė ir suidegino miestą 1155 m. vasarį po trumpos apgulties. Po to miestas prisijungė prie Lombardijos lygos {1169 m.}, bet vėl buvo nugalėtas 1174 m. Nepaisant to, po Konstancos taikos 1183 m., miestas gavo daugiau privilegijų.
XIII a. buvo Asčio ekonominio ir meninio klestėjimo laikai, kuriuos trumpam apniaukdavo karai su Alba, Alesandrija, Savoja, Milanu (kuris apgulė miestą 1230 m.) ir Montferrat ir Saluco markizais. Miestas ypač bandė užimti kelius, einančius į šiaurę nuo Ligūrijos uostų. Astis rėmė imperatorių Frydrichą II per jo karus Italijoje. Astį nugalėjo Alesandrijos gvelfai Kvatordijo ir Klamandranos mūšiuose, bet su Genujos pagalba miestas greitai atsigavo. Po Frydricho mirties prasidėjo arši kova su Tomu II Savojiečiu, kuris buvo nugalėtas Montebruno mūšyje 1255 m. vasario 23 d., bet būdamas nelaisvėje įsakė suimti Asčio pirklius Savojoje ir Prancūzijoje. Tai rodo, kad Asčio kaimynus neramino išaugusi miesto galia, nes Astis buvo užėmęs Albą, valdė Kjerį ir Turiną.
Esant tokiai padėčiai įsikišo Neapolio karalius Karolis I Anžu, galingiausias žmogus Italijoje. Po partizaninių veiksmų Astis sudarė sąjungą su Pavija, Genuja, Viljamu VII, Montferrat markizu. Astis pralaimėjo Kasano mūšį 1274 m., bet nugalėjo Karolį 1275 m. gruodžio 12 d. Rokavionės mūšyje ir užbaigė Anžu užkariavimus Pjemonte. Po to, kai buvo nugalėtas Viljamas VII amžiaus pabaigoje, Astis tapo galingiausiu Pjemonto miestu. Tačiau vidinė nesantaika dėl prekybos ir bankininkystės kontrolės draskė miestą. Viena iš frakcijų, vadovaujama bankininkų Solaro šeimos atidavė miestą 1314 m. Robertui Neapoliečiui. Respublika nustojo egzistuori. 1339 m. gibelinai išvijo Solaro šeimą iš miesto. 1342 m. Solarai grįžo su Milano Viskončių parama. Viskončiai pastatė tvirtovę ir antrą sieną ginti išsiplėtusį miestą. 1345 m. Gamenarijo mūšyje Asčio gibelinai padedami Montferrat išvijo Neapolio karius. Montferrat markizas Jonas valdė Astį iki 1372 m., o vėliau pasidavė Viskončiams, kurie atidavė miestą Orleano kunigaikščiui.
Neskaitant trumpų Viskončių, Montferrat ir Sforcų valdymų, Astis priklausė Valua ir greitai atiteko Prancūzijos karaliui. Situacija pasikeitė XVI a. pradžioje karuose tarp Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I ir imperatoriaus Karolio V. 1526 m. miestą nesėkmingai apgulė Karolio samdiniai. Kambrų sutartis atidavė Astį imperatoriui, kuris jė perleido Karoliui de Lanojui, po kurio mirties miestas tapo Beatričės Portugalės kraičiu. Ji ištekėjo už Karolio III Savojiečio.
Žemėlapis - Astis (Provincia di Asti)
Žemėlapis
Šalis - Italija
 |
 |
| Italijos vėliava | |
Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| EUR | Euras (Euro) | € | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| IT | Italų kalba (Italian language) |
| CA | Katalonų kalba (Catalan language) |
| CO | Korsikiečių kalba (Corsican language) |
| FR | Prancūzų kalba (French language) |
| SC | Sardų kalba (Sardinian language) |
| SL | Slovėnų kalba (Slovene language) |
| DE | Vokiečių kalba (German language) |
